Kaip kreditoriams atgauti patirtą žalą dėl tyčinio bankroto?

 

(publikuota Verslo žiniose 2021 m. birželio mėn.)

UAB Bankrotų tyrimų centras

Auditorius/Teismo ekspertas Andrej Michailov

Andrej Michailov, UAB Bankrotų tyrimų centras auditorius, teismo ekspertas

Kreditoriai turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl skolininko valdymo organų kaltės

 

Bankrotas ir ypatingai tyčinis bankrotas reiškia nuostolius kreditoriams. Analizuojant nemokumo administratorių veiklos rodiklius galima teigti, jog kreditorinių reikalavimų patenkinimo procentas vidutiniškai svyruoja nuo 0 iki 30 procentų. Tačiau tais atvejais, kai kreditoriai aktyviai atstovauja savo interesus bankroto procese, šis procentas gali būti ženkliai didesnis.

 

Tyčinių bankrotų oficiali statistika neatspindi realios situacijos

 

Ne visi bankrotai Lietuvoje ir kitose valstybėse yra verslo nesėkmė. Bankrotas buvo, yra ir bus pelningas verslas nesąžiningiems už valdymą atsakingiems asmenims. Nors 2020 m. tyčinių bankrotų dalis bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje jau sudarė 6,4 proc., realus tyčinių bankrotų skaičius Lietuvoje visada buvo ir net dabar yra didesnis, nei skelbia oficiali statistika: tyčinį bankrotą dar reikia įrodyti teisme, o kalti asmenys iš anksto ruošiasi tyčiniam bankrotui ir dažnai išvengia civilinės ir baudžiamosios atsakomybės dėl įrodymų nepakankamumo. Į tyčinių bankrotų statistiką taip pat nepatenka atvejai kai atsakingi už žalą asmenys ir kreditoriai pasiekia susitarimą. Galiausiai galiojanti užmokesčio už įmonės bankroto administravimą nemokumo administratoriams skyrimo sistema neskatina bankroto administratorius kelti bylas dėl tyčinio bankroto net tais atvejais, kai tam yra visi teisiniai ir ekonominiai pagrindai, kadangi tyčinio bankroto procesas vidutiniškai trunka net 3-5 metus, o finansinės naudos nemokumo administratorius dažnai neturi jokios.

 

MB „Mokumo valdymo grupė“ nemokumo administratorės Eglės Gabrėnienės nuomone, COVID-19 pandemijos situacija yra dar vienas veiksnys, kuriuo šiuo metu gali pasinaudoti  nesąžiningi už valdymą atsakingi asmenys ir paslėpti tikrąsias bankroto priežastis po COVID-19 kepure. Situacija, kai šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas nukentėjusių įmonių vadovams pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nukelia net 3 mėnesiam po karantino ir nustato, kad sandoriai, sudaryti pasinaudojus dėl naujojo koronaviruso nustatytomis valstybės finansinėmis priemonėmis negali būti pripažįstami negaliojančiais (išskyrus atvejus, kai jie buvo sudaryti pažeidžiant įstatymus arba apgaule), yra iš tiesų puiki proga nesąžiningiems vadovams nukelti bankroto skelbimą geresniems laikams, tuo pačiu naudojantis finansine parama.

Eglė Gabrėnienė, MB „Mokumo valdymo grupė“ nemokumo administratorė

Tyčinių bankrotų rezultatas – Valstybė, būdama viena iš pagrindinių kreditorių daugelio bankroto bylų bei kiti kreditoriai patiria reikšmingus finansinius nuostolius. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos nuomone, tyčiniai bankrotai blogina sąžiningai dirbančių įmonių (kreditorių) padėtį, mažina verslo partnerių tarpusavio pasitikėjimą, kai kuriais atvejais gali turėti įtakos kitų įmonių (kreditorių) privedimui prie bankroto.

 

 

Ginčytini sandoriai

 

 

UAB Bankrotų tyrimų centras atliekamų bankroto tyrimų rezultatai rodo, kad net tais atvejais, kai kalba neina apie tyčinį bankrotą, nemokiomis tapusių įmonių akcininkai ir vadovai prieš pat bankrotą palikdami „skęstantį laivą“, įvairiais būdais linkę pasiimti maksimaliai likusio bankrutuojančios įmonės turto, todėl būtina patikrinti sandorius iki bankroto bylos iškėlimo, siekiant išsiaiškinti ar jie nepažeidė kreditorių interesus ir nesumažino jų galimybes gauti nemokios įmonės turto dalį. Dažniausiai pasitaikantys tokių ginčytinų sandorių rūšys bei sandoriai lemiantys tyčinį bankrotą pateikiamos pirmoje lentelėje žemiau:

1 lentelė. Nemokumą didinančių ir tyčinį bankrotą įtakojančių sandorių rūšys

per turto iššvaistymą

per dirbtinius nuostolius

·         Paskolų suteikimas susijusiems asmenims, iš anksto žinant kad jos niekada nebus grąžintos;

·         Įmonės lėšų panaudojimas be pateisinančių apskaitos dokumentų;

·         Grynais pinigais neapskaitytų pajamų pasisavinimas, neįtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą;

·         Lėšos, išleistos be pateisinamų dokumentų arba tikslo, tame tarpe ir avansiniai mokėjimai

·         Atsiskaitymų per ofšorines kompanijas vykdymas;

·         Už nepagrįstai didelę kainą realizavimo vertės neturinčio finansinio arba materialaus turto pirkimas;

·         Parduodama produkcija susijusiems asmenims, žinant, kad už ją nebus atsiskaityta;

·         Nuostolingai/žemiau rinkos kainos parduodamas arba neatlygintinai perduodamas įmonės turtas;

·         Nepagrįsti turto nurašymai;

·         Turto perleidimas savininkams, akcininkams ir giminaičiams, žemiau nei rinkos kaina

·         Mokėjimai pasirinktiems kreditoriams, pažeidžiant mokėjimo eiliškumo tvarką

·         Įmonės lėšų panaudojimas pagal fiktyvias pirkimo sąskaitas, kai sąnaudos realiai įmonės veiklai nepatirtos;

·         Didėlės finansinės veiklos sąnaudos, tokios kaip palūkanos už suteiktas paskolas arba delspinigiai;

·         Paramos suteikimas tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems asmenims

·         Fenikso atvejis. Veiklos vykdymas per kitą įmonę, kai sąnaudos lieka bankrutuojančiai įmonei, o pajamos pripažįstamos naujai įsteigtai

·         Nepagrįstai prieš bankrotą padidinti atlyginimai, premijos, priedai

·         Nepagrįstų įsipareigojimų prisiėmimas, garantijų arba laidavimų suteikimas

·         Netipiniai sandoriai su susijusiais asmenimis, patronuojančiomis bendrovėmis ar dukterinėmis bendrovėmis, taip pat su kitomis įmonėmis kuriose už valdymą tiesiogiai arba netiesiogiai atsakingi tie patys asmenis

·         Įmonės lėšos naudojamos vadovybės arba akcininkų asmenims poreikiams tenkinti, o ne įmonės veiklai.

Dažniausiai įmonių vadovai ir savininkai kaltinami dėl sandorių, kurie buvo sudarinėjami sąmoningai didinant nuostolius ir įsiskolinimus arba iššvaistant įmonės turtą, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su savo kreditoriais.

 

Kreditorių teisė susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais

 

Dėl laiko ir žinių stokos kreditoriai retai aktyviai dalyvauja bankroto procese, tam, kad apginti savo pažeistus finansinius interesus. Netgi VMI ir SODRA, nors ir yra kreditoriai daugelyje bankroto bylų, dažnai yra pasyvūs bankroto eigos stebėtojai; praktika rodo, kad šių institucijų atstovų dalyvavimas bankroto procese apsiriboja nemokumo administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos apkarpymu.

 

Iš esmės didžiausi kreditoriai valdo bankroto procesą, tačiau remiantis nuo 2020 m. sausio 01 d. įsigaliojusiu LR juridinių asmenų nemokumo įstatymu, kreditoriams siekiantiems atlikti savarankišką bankrutuojančios įmonės dokumentų patikrinimą nebereikia turėti 10 procentų visų kreditorinių reikalavimų, todėl dabar tai gali padaryti bet kuris kreditorius.

 

Jeigu nemokumo administratorius geranoriškai nesuteikia kreditoriui galimybes susipažinti su įmonės dokumentais, kreditorius turi teisę teikti teismui motyvuotą prašymą, leisti, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą.

 

Kreditorius turi galimybę pasinaudoti UAB Bankrotų tyrimų centras atliekamo išsamaus bankroto tyrimo paslauga, kuri padeda nemokumo administratoriams ir kreditoriams nustatyti tikslų nemokumo momentą, suprasti bankroto priežastis, nustatyti nuostolingus sandorius, tarp jų sandorius, nulėmusius bankrutavusios įmonės nemokumą, sandorius pažeidžiančius kreditorių interesus, bei nustatyti tyčinio bankroto požymius. Detali bankroto tyrimo ataskaita tuo pačiu padeda ir advokatams argumentuotai parengti ieškinius dėl žalos atlyginimo atsakingiems asmenims.

 

 

Nemokumo administratorius Martynas Tilindė pastebi, kad, įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, nuo šiol teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi įvardina asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Taigi bankrotą pripažinus tyčiniu, kiekvienas kreditorius gali atskirai kreiptis į teismą su tiesioginiu ieškiniu nutartyje dėl tyčinio bankroto nurodytiems asmenims dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo. 

Martynas Tilindė, nemokumo administratorius 

Ateityje formuotinos teismų praktikos tendencijos pakankamai aiškios ir sveikintinos – kreditorių teisėtų interesų apsauga turėtų būti plečiama.